RRUGĖN E MALIT KUJTOJ
Tėrė ditėn rri mendoj,
dhe marr penėn pėr tė shkruar,
rrugėn e malit kujtoj,
ēkemi hequr, ēkemi vuar.
Atė rrugė bėnim pėrherė,
se shumė rrinin nė mal,
si nė dimėr dhe nė verė,
aty banonin nė stan.
Kur e merr rrugėn pėrpjetė,
del nė qaf tė Hamuriqes,
dhe tė jesh
si zog me fletė,
mendon lartė si do ngjitesh.
Pastaj hypėn nė Rotua,
ēdo vend ka njė histori,
kėtu dikush u dashurua,
atje bėri njė vaki.
Ecim prapė rrugės lart,
dalim sipėr nė Heri,
mbase do tė pushosh pak,
tė kėnaq ajo freski.
Dalim pastaj nė Rrėmullė,
aty posht shtrihet Galishti,
pėrtej janė arat e Gurrės,
qė natyra i qėndisi.
Qė nga Gurra posht nė Kretė,
janė nja tridhjet haurė,
banonin fterjot e shkretė
dhe nuk u ankuan kurrė.
Ēkanė heq fterjotė e gjorė,
kanė jetuar si e zeza,
nė tė ftohtė, shi e borė,
jo dhe pak, po disa breza.
Vetėm nė pesdhjetė e gjashė,
kur u bė kooperativė,
zbritėn tė gjithė nė fshat,
gjoja pėr njė jet tė mirė.
Tani qė u prish sistemi,
i lanė fshat e vėrri,
u bėnė zotėr tė mallit,
me haur e bagėti.
Janė trembėdhjet
kope,
qė beharojnė
nė male,
bashkuar dy e nga tre,
formuanė goxha stane.
Nė vjeshtė kur afron dimri,
dhen e dhi zbresin nė fshat,
ndėrsa nė fillim tė prillit,
ngjiten prapė mė tė lart.
Mė pastaj,
kur vjen behari,
atje e sheh
mrekullinė,
ēelin lulet,
rritet bari,
mbushesh
erė trėndelinė.
Kėndon thėllėza,
bilbili,
thonė agimi
ka ardhė,
u bėjnė
ēobanve zgjimin,
se kanė dremitur nė pllajė.